Ikimokyklinis amžius yra labai svarbus vaiko kalbėjimo, kalbos, komunikacijos ir visų raidos sričių plėtotei. Tai daugelio fizinių ir psichinių procesų sensityviųjų periodų metas. Įgyti gebėjimai, žinios ir patirtis vaikui augant išlieka reikšmingi vėlesniuose amžiaus tarpsniuose. Daugelis mokslinių tyrimų atskleidžia, kad neretai patiriami kalbos sunkumai turi įtakos kokybiškai pažinimo plėtotei, sukelia netinkamas emocijų ir/ar elgesio apraiškas, kurios ilgainiui gali būti sunkiai įveikiamos ar net tapti sutrikimu, jei nesuteikiama savalaikė pagalba. Įtraukiojo ugdymo idėjos skatina pedagogus ir švietimo pagalbos specialistus parinkti vaiko galias ir poreikius atitinkančias ugdymo strategijas. Todėl įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas ikimokyklinio ugdymo įstaigų specialistams neretai tampa iššūkiu kasdienėje profesinėje praktikoje.

Įtraukųjį ugdymą aktualizuojantys autoriai akcentuoja, kad įvairių gebėjimų vaikų diferencijuotam mokymui reikia ne tik išmanyti vaiko raidą, turėti profesinių žinių apie mokymą(si), bet ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas mokytis.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad specialistų bendradarbiavimas tarpusavyje padeda tobulinti įtraukiajam ugdymui būtinas pedagogines kompetencijas, nukreipiant visas pastangas į kuo veiksmingesnį mokinių ugdymą.

Siekiant įgyvendinti įtraukiojo ugdymo nuostatas, užtikrinti mokinių ugdymo kokybę ikimokyklinėse įstaigose, Šiaulių pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai 2024-2025 m. m. inicijavo III dalių diskusijų ciklą ,,Sėkmingų atvejų praktikos, taikant struktūruoto ugdymo stategiją, ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams“. Renginio partneriai – Šiaulių švietimo kompetencijų centras ir Šiaulių „Dermės“ mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius. Diskusijose dalyvavo miesto ikimokyklinių ugdymo įstaigų švietimo pagalbos specialistai ir pedagogai.

Šaiulių ,,Dermės“ mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėja, švietimo pagalbos specialistai ir pedagogai pasidalino gerąja patirtimi kaip ugdymo įstaigoje buvo pradėta diegti struktūruoto ugdymo strategija, kokias šios ugdymo sistemos elementus taiko kasdienėse veiklose, kad mokiniai jaustųsi geriau ir ugdytųsi kartu su visais bendraamžiais. Specialiosios pedagoginės pagalbos specialistai ir pedagogai pristatė sėkmingų atvejų praktikas, taikant alternatyviąją komunikaciją.

Renginiuose dalyvavę ikimokyklinių ugdymo įstaigų atstovai turėjo galimybę tiesiogiai susipažinti su vaizdinės aplinkos kūrimo priemonėmis bei bendravimo ir kalbos ugdymo metodo, pagrįsto vizualiniu principu, pritaikymo ir naudojimo galimybėmis ugdymo procese, atliepiant kiekvieno mokinio individualumą ir raidos ypatumus.

Bendrų diskusijų metu, renginių dalyviai pritarė nuomonei, kad ugdymo modeliavimas, kuriant šiuolaikines aplinkas ir taikant struktūruotos sistemos elementus, sudaro palankias sąlygas sėkmingiems mokinių pasiekimų pokyčiams: padeda ugdyti mokinių kalbos ir aplinkos pažinimą, palengvina bendravimą, padeda koreguoti ar net pakeisti netinkamų emocijų ir/ar elgesio apraiškas, leidžia geriau orientuotis įvairiose kasdienėse situacijose.

Reflektuodamos ikimokyklinių ugdymo įstaigų švietimo pagalbos specialistų komandos pasidžiaugė, kad renginys suteikė galimybę ne tik pasisemti naujų idėjų, bet ir asmeninei savistabai, kurią galės įgyvendinti praktiškai.

                                                 Ikimokyklinis amžius yra labai svarbus vaiko kalbėjimo, kalbos, komunikacijos ir visų raidos sričių plėtotei. Tai daugelio fizinių ir psichinių procesų sensityviųjų periodų metas. Įgyti gebėjimai, žinios ir patirtis vaikui augant išlieka reikšmingi vėlesniuose amžiaus tarpsniuose. Daugelis mokslinių tyrimų atskleidžia, kad neretai patiriami kalbos sunkumai turi įtakos kokybiškai pažinimo plėtotei, sukelia netinkamas emocijų ir/ar elgesio apraiškas, kurios ilgainiui gali būti sunkiai įveikiamos ar net tapti sutrikimu, jei nesuteikiama savalaikė pagalba. Įtraukiojo ugdymo idėjos skatina pedagogus ir švietimo pagalbos specialistus parinkti vaiko galias ir poreikius atitinkančias ugdymo strategijas. Todėl įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas ikimokyklinio ugdymo įstaigų specialistams neretai tampa iššūkiu kasdienėje profesinėje praktikoje.

Įtraukųjį ugdymą aktualizuojantys autoriai akcentuoja, kad įvairių gebėjimų vaikų diferencijuotam mokymui reikia ne tik išmanyti vaiko raidą, turėti profesinių žinių apie mokymą(si), bet ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas mokytis.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad specialistų bendradarbiavimas tarpusavyje padeda tobulinti įtraukiajam ugdymui būtinas pedagogines kompetencijas, nukreipiant visas pastangas į kuo veiksmingesnį mokinių ugdymą.

Siekiant įgyvendinti įtraukiojo ugdymo nuostatas, užtikrinti mokinių ugdymo kokybę ikimokyklinėse įstaigose, Šiaulių pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai 2024-2025 m. m. inicijavo III dalių diskusijų ciklą ,,Sėkmingų atvejų praktikos, taikant struktūruoto ugdymo stategiją, ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams“. Renginio partneriai – Šiaulių švietimo kompetencijų centras ir Šiaulių „Dermės“ mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius. Diskusijose dalyvavo miesto ikimokyklinių ugdymo įstaigų švietimo pagalbos specialistai ir pedagogai.

Šaiulių ,,Dermės“ mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėja, švietimo pagalbos specialistai ir pedagogai pasidalino gerąja patirtimi kaip ugdymo įstaigoje buvo pradėta diegti struktūruoto ugdymo strategija, kokias šios ugdymo sistemos elementus taiko kasdienėse veiklose, kad mokiniai jaustųsi geriau ir ugdytųsi kartu su visais bendraamžiais. Specialiosios pedagoginės pagalbos specialistai ir pedagogai pristatė sėkmingų atvejų praktikas, taikant alternatyviąją komunikaciją.

Renginiuose dalyvavę ikimokyklinių ugdymo įstaigų atstovai turėjo galimybę tiesiogiai susipažinti su vaizdinės aplinkos kūrimo priemonėmis bei bendravimo ir kalbos ugdymo metodo, pagrįsto vizualiniu principu, pritaikymo ir naudojimo galimybėmis ugdymo procese, atliepiant kiekvieno mokinio individualumą ir raidos ypatumus.

Bendrų diskusijų metu, renginių dalyviai pritarė nuomonei, kad ugdymo modeliavimas, kuriant šiuolaikines aplinkas ir taikant struktūruotos sistemos elementus, sudaro palankias sąlygas sėkmingiems mokinių pasiekimų pokyčiams: padeda ugdyti mokinių kalbos ir aplinkos pažinimą, palengvina bendravimą, padeda koreguoti ar net pakeisti netinkamų emocijų ir/ar elgesio apraiškas, leidžia geriau orientuotis įvairiose kasdienėse situacijose.

Reflektuodamos ikimokyklinių ugdymo įstaigų švietimo pagalbos specialistų komandos pasidžiaugė, kad renginys suteikė galimybę ne tik pasisemti naujų idėjų, bet ir asmeninei savistabai, kurią galės įgyvendinti praktiškai.

                                                                           Parengė

                                                       Šiaulių miesto pedagoginė psichologinės tarnybos   Specialioji pedagogė Jovita Biliūnienė